vyrinėti

1 vyrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. 1 vyruoti 1: Nevyrinėk durų! Srj. Vargo bernelis darbelių moka, o bagočiaus bernelis tik vyrinėja (duris varsto) (d.) Lp. Duris vyrinė́ja kas minutę, tai šalta Arm. Kas išgrytėlis, kas vakarėlis vyrinėjau sa[vo] meilelės dureles (d.) Rod.